- štaurus
- štaurùs, -ì adj. (4) ppr. su neiginiu
1. Tr, Ut tvarkingas, neapsileidęs: Jis neštaurùs: pančiu susijuosęs, juodais marškiniais, murzinas Sv. Neštaurì katė – teršia bet kur Ukm.
štaũriai adv.: Teip neštauriai (negražiai) atsisėdo ir srebia Jnšk. ║ mandagus: Suvis neštaurì mergiotė: nei pasiūlis sėstis, nei ką Lkm.2. Kp, Slm stropus, apsukrus, sumanus: Ale tai neštaurùs vyras! Dl.
Dictionary of the Lithuanian Language.